Keleivinius elektra ir degalais varomus mikroautobusus gaminačios įmonės „Forveda“ pardavimų pajamos pernai išaugo 112%. Reaguodama į augančią elektrinių mikroautobusų rinką bei vykdomą ES politiką įmonė šiemet pradeda naują etapą: rinkai pristatė elektrinį žemagrindį miesto tipo 34 bendros keleivių talpos autobusą ir kelsis į dvigubai didesnes gamybines patalpas. Įmonė prognozuoja, kad išaugę gamybos pajėgumai 2024 metais leis mažiausiai 80% padidinti apyvartą.
Trečius iš eilės metus augančiai įmonei 2023 metai buvo įtempti, didinant gamybos apsukas reikėjo plėsti komandą tiek pardavimų, tiek techniniais specialistais, pirkti daugiau gamybai reikalingų detalių iš tiekėjų. Be to, įmonę palietė Izraelio ir „Hamas“ karas, kuomet vienas didesnių „Forvedos“ klientų iš Izraelio praėjusį spalį sustabdė mokėjimus. „Nors tai padarė neigiamą įtaką mūsų praėjusių metų rezultatams, tačiau per 2024 metus žadame atsigriebti.
Tokios situacijos versle parodo, kad veiklą teisingai diversifikavome ir nesame priklausomi nuo vieno kliento”, – sako „Forvedos“ bendraturtis ir vadovas Artūras Liudkevičius. Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė ruošdamasi naujų patalpų statyboms praėjusiais metais ir senose patalpose sugebėjo pagaminti beveik dvigubai daugiau mikroautobusų nei 2022 metais – 190.
Išankstiniais duomenimis, įmonės apyvarta 2023 m. padidėjo daugiau nei dvigubai iki 10 mln. eurų, lyginant su 2022 m., kuomet ji siekė 4,7 mln. eurų. Pasak A. Liudkevičiaus, tai ne sėkmė, o pasekmė. „Šie skaičiai nėra atsitiktiniai – mums puikiai pavyko pasiekti tai, ką ir buvome suplanavę. Daug užsakymų sulaukėme iš esamų partnerių, kurie grįžo su didesniais poreikiais.
Tai rodo, kad užsitikrinome jų pasitikėjimą, sėkmingai vykdydami savo įsipareigojimus, ir tai dar labiau sustiprino įmonės pozicijas rinkoje”, – sako A.Liudkevičius. Pasak jo, užsakymų iki šių metų pabaigos turinti „Forveda“ jau dabar ruošiasi 2025-2026 metams, kruopščiai atrinkinėjant tiekėjus, kad gamybą kuo mažiau paveiktų rinkoje augančios detalių ir įrangos kainos.
Taip pat planuoja vasaros pradžioje persikėlimą į naują gamyklą, kurio didžiausias iššūkis – taip suvadyti procesą, kad dėl to net trumpam nebūtų prarasti gamybos pajėgumai. „Šių metų tikslas yra surinkti užsakymų krepšelį 2025 metams, dar labiau spartinti gamybos apsukas, kad galėtume per metus pagaminti 400 mikroautobusų. Jau šiandien akivaizdu, kad norėdami užtikrinti didesnį įmonės proveržį, turėsime plėsti komandą ir užtikrinti, kad ji būtų profesionalus išlaikanti ir motyvuojanti tiek darbo aplinka, tiek kultūra”, – sako A. Liudkevičius.
90% projektų užsienio rinkoms įgyvendinanti „Forveda“ kuria Norvegijos, Prancūzijos, Izraelio, visų trijų Baltijos valstybių vežėjams. Lietuvoje praėjusiais metais pagrindinis įgyvendintas projektas buvo – geltoni mokykliniai autobusai. „Kurdami šį produktą mes uždirbame nedaug, tačiau apima geras jausmas, žinant, kad Lietuvos vaikai važinėja saugiomis ir patogiomis transporto priemonėmis. Jas kursime ir toliau, o didesnę rinkos dalį Lietuvoje mes ketiname atsiriekti per ką tik pristatytą naują mūsų produktą.
Tai kartu su „Elinta motors“ kurtas žemagrindis miesto tipo 34 vietų bendros keleivių talpos autobusas, kurio nužeminta įlipimo dalis yra per vidurį, o ne gale kaip įprasta. Esame vieni iš nedaugelio žaidėjų Europoje, gaminantys tokį produktą“, – sako A.Liudkevičius. Kalbėdamas apie iššūkius rinkoje, įmonės bendraturtis pažymi, kad drauge su augančiu elektrinių miesto tipo autobusų poreikiu, į Europą skverbiasi konkurencija iš Kinijos, randant būdų kaip realizuoti savo produkciją viešuosiuose pirkimuose ir ne tik.
„Savo produktus kinai realizuoja bendradarbiaudami su panašiomis įmonėmis, kaip „Forveda, kurios yra registruotos Europoje, atitinka standartus, turi reikalingus sertfikatus. Kitaip tariant, galima atsivežti kinišką elektrinį mikroautobusą, sudėti į jį stiklus ir sėdynes, atlikti kelis bandymus ir sakyti, kad produktas pagamintas Europoje, tačiau visi suprantame, kad taip nėra”, – komentuoja pašnekovas. Pasak A. Liudkevičiaus, kadangi jų segmentas nėra didelis, konkuruoti su kinais yra itin sunku. „Pavyzdžiui, Lietuvos vežėjams perkant mūsų produktą svarbu žemiausia kaina ir tai, kad transporto priemonėje būtų ne mažiau keleivių vietų nei numatytą konkurso sąlygose.
Mūsų sukurta transporto priemonė, pagal dydį yra talpesnė, nei rinkos alternatyvų, o tai reiškia, kad pridetinės vertės kuriame daugiau, tačiau per ekonominio naudingumo prizmę šis aspektas nėra matuojamas. Skirtingai nuo konkursų, vykstančių Skandinavijoje. Čia vežėjai su mumis kuria produktą, su kuriuo varžosi pirkimuose pirmiausia per kokybę, daug dėmesio skirdami bendram keleivių talpumui, saugumui, papildomoms funkcijoms, tiekimo terminams, garantiniam aptarnavimui“, – kalba A. Liudkevičius.