DSG greičių dėžės problemos: gamintojai susiduria ir su kaprizais

dsg
DSG greičių dėžė

Didžiausias Europos automobilių gamintojas šią ekonomišką sistemą vadina DSG ir montuoja į daugumą modelių. Prie dvigubos sankabos transmisijų populiarinimo daugiausia prisidėjo „Volkswagen“. VW valdybos pirmininkas Berndas Pischetsriederis teigė, kad 11proc. Vakarų Europoje parduodamų „Golf GTI“ yra komplektuojami su DSG greičių dėžėmis. Kiti gamintojai seka „Volkswagen“ pavyzdžiu ir kuria dvigubos sankabos transmisijas.

Dvigubos sankabos transmisija iš esmės yra mechaninė transmisija, turinti automatinį režimą. Dvigubos sankabos transmisijas daugelis priskiria automatizuotų mechaninių transmisijų grupei, nes pastarosios taip pat leidžia pasirinkti mechaninį arba automatizuotą darbo rėžimą. DSG6 šešių greičių dėžė su dviguba „šlapia“ sankaba DQ250 02E (S tronic) nuo 2003 metų komplektuojama Audi, VW, Seat ir Skoda modeliuose.

Greičių dėžės konstrukcija buvo kuriama bendradarbiaujant su amerikiečių gamintoju „Borg Warner“, vėliau su vokiečių hidrotransformatorių gamintuju „Luk“. Pirmoji DSG7 septynių greičių dėžė su „sausa“ dviguba sankaba žymima DSG OA – VW ir DSG OB – Audi automobiliams. Sekanti DSG7 karta bendradarbiaujant su „Luk“ dienos šviesą išvydo 2008m. Ji žymima DSG7-DQ200.

dsg sankaba
DSG sankaba

Šiose dėžėse montuojamas „sausos“ dvigubos sankabos paketas, kuris veikimo principo atžvilgiu gan panašus į įprastą mechaninės transmisijos sankabą. Kaip teigia gamintojai, sausos sankabos konstrukcija prailgina „plaukiojančio“ smagračio resursą, o septynios pavaros dar geriau paskirsto sukimo momentą, tuo pačiu užtikrinant puikius dinamikos parametrus ir ekologiją.

Nors DSG transmisijoms prognozuojama itin šviesi ateitis, šiuo metu gamintojams niekaip nepavyksta išvengti patikimumo problemų. DSG6 automatinės greičių dėžės pagrindinė problema – dvigubos „šlapios“ sankabos paketas ir „plaukiojantis“ dviejų masių smagratis, kurių gedimai pasitaiko dažniausiai. Kita ir gerokai brangesnė problema – vadinamojo „mechatroniko“, t.y dėžės valdymo bloko gedimai, kuriuos pašalinti sudėtinga.

Garantiniu laikotarpiu „mechatroniką“ dilerių servisai keičia nauju, tačiau pasibaigus garantijai tai lieka automobilio savininko galvos skausmu. Dažniausiai mechatroniko gedimą išprovokuoja metalo drožlės, patenkančios iš „šlapios sankabos“ kaip šalutinis produktas ir sudėtingos darbo salygos (aukšta temperatūra, vibracijos). Mechaninius gedimus greičių dėžių meistrai sutvarko be didesnių problemų.

hidromechaninis elektroninis valdymo blokas
Hidromechaninis elektroninis valdymo blokas

DSG savo konstrukcija labai panaši į įprastą mechaninę greičių dėžę, taigi ir gedimai išlieka panašūs – susidėvintys guoliai, lūžtantys krumpliaračių dantys ir t.t. eigu tai DSG sankabos paketo problema, tuomet lyg ir paprasta – paketas keičiamas nauju, dviejų masių smagračiai taip pat ne problema, bent keletas gamintojų juos gamina. Tačiau jei „subyrėjo“ DSG7 sankaba, jau darosi įdomiau – reikalingi specialūs įrankiai, be kurių DSG7 sankabos sureguliuoti nepavyks, pasitaiko atvejų kai bandoma bandoma atlikti šį tikslumo reikalaujantį darbą savadarbiais įrankiais tikintis sutaupyti (kliento sąskaita).

Tačiau svarbiausia – atitinkamos kvalifikacijos meistras, turintis patirties šiam darbui atlikti. Netinkamai sureguliuota DSG7 sausa sankaba bet kuriuo momentu gali likti „nesuprasta“ valdymo programos. Pasitaiko atvejų kuomet taip ir nepavyksta tinkamai sureguliuoti sankabos, arba tenka pakartotinai reguliuoti kas keletą tūkstančių kilometrų ridos.

Problemos dažniausiai pasireiškia „kietu“ perjungimu iš pirmos į antrą pavarą, trūkčiojimu riedant nedideliu greičiu, mirksinčiomis pavarų lemputėmis skydelyje. Reiktu įvertinti kad DSG automatinė greičių dėžė yra adaptyvi (prisitaikanti prie vairavimo stiliaus), todėl aštresnis pavarų perjungimas judant nedideliu greičiu gali atsirasti po agresyvaus važiavimo, po kurio laiko DSG vėl prisitaikys prie ramaus važiavimo būdo.

Taip pat galima išjungus variklį ir degimą palaikyti iki dugno nuspaustą akseleratoriaus pedalą ne mažiau 60 sek., vėl pradėjus važiuoti DSG pradės mokytis iš naujo. Mechatroniko, arba tiksliau – hidromechaninio elektroninio valdymo bloko gedimą dažnai išprovokuoja metalo drožlės, patenkančios iš „šlapios sankabos“ kaip šalutinis produktas (DSG6). Kita dažnai pasitaikanti problema – slėgio reguliavimo vožtuvų (solenoidų) gedimai.

Solenoidai atsakingi už hidraulinio slėgio valdymą kiekvienai pavarai atskirai ir sankabos valdymą. Problema sprendžiama kečiant neveikiantį solenoidą kitu. Tačiau naujų solenoidų įsigyti neįmanoma, todėl reiktu įvertinti, kad naudotas tačiau dar veikiantis solenoidas taip pat nebus ilgaamžis, juolab kad laikui bėgant dėl aukštos darbinės temperatūros kinta visų solenoidų vidinė varža, ir tam tikru momentu valdymo blokas „atmeta“ solenoidą kaip neveikiantį, tagi žinant kad visi mechatroniko solenoidai dirbo vienodomis salygomis, galima daryti prielaidą jog likę veikiantys solenoidai taip pat „ant ribos“.

Egzistuoja teorija, kad solenoido plovimas ultragarsu prikelia jį antram gyvenimui, tačiau patvirtintų faktų neturime. Geriausia išeitis būtų viso mechatroniko keitimas nedaug naudotu, tačiau naudotų dalių rinkoje parduodamos nebent veikiančios pilnos komplektacijos greičių dėžės, o daužytuose automobiliuose mechatronikas dažnai sugadintas, nes priekinio smūgio atveju jam kliūna pirmiausiai.

Siūlome vertą dėmesio dsg problemų apžvalgos video: