Autonomiški automobiliai – aukso kasykla

Autonomis automobilis
Autonomiški automobiliai

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų degalų kiekį, anglies dvideginio emisijas ir netgi išvaduoti nuo streso, neatsiejamo nuo spūsčių, ir nerimo, kur čia pasistačius mašiną. Lygiai taip pat savaime suprantama, kad automobilių gamintojai ir su jais susiję ekspertai tikrai neskiria milijardų dolerių naujai technologijai kurti, skatinami vien altruistinių tikslų, rašo autoblog.com. Savo puslapyje internete „Google“ priklausanti autonomiškų automobilių projekto vystymo divizija „Waymo“ teigia, kad „dirba tam, kad mūsų keliuose būtų saugiau, taupytų žmonių laiką ir gerintų mobilumą“. Atsižvelgiant į tai, kad technologijų gigantas pinigus uždirba (2016 metais bendrovės pajamos iš paieškų ir reklamos sudarė 24,6 mlrd. dolerių) naudodamasis mūsų duomenimis, nieko keisto, kad ir „Google“ autonomiškų automobilių programos tikslai atitinka bendrovės verslo modelį ir vertybes.

Tiesiog sekite paskui pinigus ir pamatysite, kad investicijas skatina ne kas kita, o viltis, kad autonomiški automobiliai vieną dieną taip pat generuos daugybę pinigų. Neseniai „Strategy Analytics for Intel“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vadinamasis transporto ekonomijos fenomenas, kurio atsiradimą lemia ne kas kitas, o savarankiški automobiliai, nuo 800 mlrd. dolerių 2035 metais iki 2050 metų pasieks stulbinančią 7 trilijonų dolerių ribą. Pinigus kraus robotų taksi paslaugos, automatizuotas prekių pristatymas pradedant pica ir baigiant receptiniais vaistais ir absoliučiai nauja rinka tiems, kuriems paprasčiausiai nebereikia vairuoti.

autoprof.lt

Automobilių bendrovės ir tiekėjai iš tikrųjų labai daug tikisi iš tokių duomenų ir įvardija juos kaip aukso kasyklą. Praeitą savaitę „Toyota“, „Intel“ ir kitos technologijų bei automobilių bendrovės pranešė apie ambicingus planus steigti konsorciumą, kuriam būtų patikėta užduotis kurti savotišką susietų automobilių ekosistemą. O štai gegužę tiekėjas „Delphi“ atskleidė, kad atsisako 4,5 mlrd. dolerių variklių gamybos projekto, kad koncentruotųsi ties naujos ekosistemos kūrimu, leisiančiu pelnytis būtent iš duomenų.

Vienas iš didžiųjų esminių klausimų, į kurį atsakymo šiuo metu ieško net ir patys galingiausieji, yra tai, kam priklauso duomenys, kurių bitai ir baitai virsta milijonais ir milijardais. Užduokite šį klausimą praktiškai bet kuriam automobilių gamintojui – atsakymą išgirsite kone identišką. Elektroniniame laiške GM atsakė: „Remiantis mūsų filosofija, duomenys priklauso klientui, kuris sutinka su mūsų nuostatomis ir taisyklėmis, kur aiškiai įvardyta, kaip vienu ar kitu atveju elgiamasi su duomenimis“. Štai „Toyota“ atsakymas: „Žinoma, duomenys priklauso klientams.

Turime mechanizmą, kuris, esant pageidavimui, užtikrinta pasitraukimą iš duomenų dalijimosi schemos. Jeigu klientas pasirenka tokį kelią, mes jo duomenų nenaudojame“. „Ford“ reakcija: „Mes galime disponuoti tik tais duomenimis, kuriuos klientams sutinka mums suteikti, esame atsakingi už jų apsaugą“. „Automobilių bendrovės tvirtina, kad duomenys priklauso klientams. Klausimas, kaip jie patys gauna prieigą prie jų“, – akcentuoja „Strategy Analytics’ Global Automotive Practice“ direktorius Rogeris Lanctotas. Atsakymas, jog iš tikrųjų jie tos prieigos negauna.

Situacija panaši į norą pasidomėti savo duomenimis „Google“ paieškos sistemoje, skirtumas tik tas, kad automobilių savininkai patys sprendžia, ar nori tais duomenimis dalintis. „Ford“ teigia, kad „klientai duomenų dalijimosi schemą aktyvuoja per „SYNC Connect“ multimediją (mūsų įdiegtą modemą), tam reikalingas dviejų žingsnių registracijos procesas. „Prieš pradėdami naudotis mūsų paslaugomis, klientai pasirenka, kurios sąlygos jiems priimtinos. Procesas arba vyksta internetu, arba padedant mūsų konsultantams, kai vėliau atsiunčiami dokumentai“, – tvirtina GM atstovas.

Taigi, gali būti, kad automobilių gamintojams savo duomenis suteikiate net ir patys nenorėdami per tam tikrus įrenginius. Gali būti, kad dėl to netgi nesukate galvos. Tai, kad žinodami ar nežinodami dalijatės savo asmeniniais duomenimis, nėra jau toks retas atvejis. Be to, kartais tai ne tik pelninga, bet ir naudinga abiem šalims. Visos nuotraukos ir žinutės socialiniame tinkle „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatpsApp“ kartais ne tik kursto pavydo jausmą ir padeda pajusti bendrumą, bet ir padeda Marko Zuckerbergo socialinės žiniasklaidos imperijai vien iš reklamos antrąjį šių metų ketvirtį pavyko užsidirbti 7,9 mlrd. dolerių. Taigi kol automobilių gamintojai sako, kad jūsų automobilio duomenys priklauso jums (ir jums ateityje iš to gali būti naudos), tai reiškia, kad jie jums priklauso tiek pat, kaip ir tie, kurie skelbiami „Facebook“, „Google“ ar kur kitur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.