EGR vožtuvas valdo išmetamujų dujų recirkuliaciją. Tai reiškia kad ši sistema dalį atidirbusių dujų gražina į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta. Viskas atrodytu gan paprasta, tačiau EGR vožtuvo gedimas tampa keiksmažodžiu pavažinėtų automobilių savininkams.
Problemos esmė – ribotas EGR vožtuvo resursas ir gan didelė naujo mazgo kaina. Taigi paanalizuokime ka savyje slepia EGR. EGR vožtuvas reikiamu momentu praleidžia dalį išmetamujų dujų atgal i įleidimo kolektorių. Dėl pastovaus kontakto su iki aukštos temperatūros įkaitusiomis išmetamosiomis dujomis vožtuvas yra jautriausia ir dažniausiai gendanti sistemos dalis.
EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis naudojama sistemose kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Pgrindinis gedimas – nehermetiškumas, variklio darbui atsiliepia tomis pačiomis indikacijomis kaip ir paties vožtuvo nehermetiškumas todėl, kad rezultatas vienas ir tas pat – atviras EGR vožtuvas.
Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti. Šių sistemų sutrikimo dažniausi simptomai: Varikliuose su oro srauto matuokle (MAF daviklis) – degimo mišinio paliesinimas sistemai neįvertinant papildomo oro kiekio gaunamo per nesandarų EGR vožtuvą.
Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) – degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu – pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Reiktų pažymėti kad visais atvejais problema atsiranda dėl deguonies trūkumo degiajame mišinyje ir tai tiesiogiai komplikuoja variklio darbą.
Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus – praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir tt. Tačiau didinant apsukas dalis parametrų dėl nesandaraus vožtuvo tampa nelogiški ir valdymo blokas tampa bejėgis užtikrinti reikiamos sudėties darbinį mišinį.
Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant. Tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų kurios į ileidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR ir variklio alyvos garų kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją sąveika. Prognozė į ateitį – priedegų kaupimasis viduje įleidimo kolektoriaus, ant įsiurbimo vožtuvų, uždegimo žvakių, purkštukų paviršiaus.
Anksčiau ar vėliau varklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spresti neatidėliojant. Ką gi daryti su EGR problema? Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma kad sistema yra riboto resurso, taigi ideliu atveju tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų. Idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas – pakesti visą sistemą nauja. Deja ne visi automobilių savininkai nori ar gali sau leisti tokią „prabangą”.
Lieka labiau „liaudiškas” sprendimas – bandyti prartesti EGR sistemos gyvavimo laikotarpį. Galima bandyti išvalyti paties vožtuvo ir jo kojelės paviršių cheminiais preparatais kad užtikrinti jo laisvą judėjimą ir sandarumą, tiesa reiktu vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Taip pat reiktų pasirūpinti solenoido vakuuminio vamzdelio ir filtravimo tinklelio jei toks yra švara.
Periodiškai „aptarnaujant” sistemą jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui”. Ar galima sistemą atjungti išvis? Galima, tačiau teks susirasti rimtą specialistą kuris sugebės tinkamai tai padaryti, juolab kad atjungus sistemą valdymo blokas turėtų būti „apgautas”, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. EGR misija – sumazinti degimo temperatura iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastu.
Atjungus EGR, dėl liesesnio misinio ir nekontroliojamo deguonies kiekio, padideja degimo temperatura variklio degimo kamerose. EGR misija – sumazinti degimo temperatura iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastu. Dėl NOx dujų poveikio variklio alyvai susidaro nepalankios salygos, pačiam varikliui tenka dirbti ekstremalesniais darbo režimais , alyva greičiau praranda savo tepimo savybes.
NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą. Tvarkingai veikiančios EGR sistemos pliusai – ekologija, longlife tepalų išliekancios galimybes, stabilus saugus išmetimas, puikios variklio darbo salygos ir parametrai.
EGR’o panaikinimas, pliusai – šioks toks galios padidėjimas, ekonomiškumas (sąlyginis), nebuvimas problemų su priedegom kolektoriuose. Minusai – aplinkos teršimas, tepalų degradavimas, laiku nepastebėjus tepalų savybių kaitos – trumpesnis variklio resursas.
Žemiau pateiktas vaizdo įrašas gan įdomus, deja jis rusų kalba. Mielai publikuotume lietuvišką jei toks panašaus lygio atsirastu.