Kiek elektromobiliai yra švaresni už įprastinius priklauso nuo to, kur jūs esate. Sprendimas vietoje įprastinės transporto priemonės rinktis elektromobilį gali būti ne toks ekologiškas, kaip tikimasi – pirmiausia reikia įvertinti, kokiu būdu pagaminama jūsų naudojama elektros energija. „Automotive News Europe“ apžvalgininkė Anna Hirtenstein pastebi, jog tuose regionuose, kur elektros energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių bei atominių elektrinių, elektromobilių naudojimas duoda žymiai didesnį efektą nei tuose kraštuose, kur elektra gaunama deginant akmens anglį.
Kinijoje elektromobiliai aplinką teršė vos 15% mažiau nei įprastiniai automobiliai
Vidutiniškai elektromobiliai aplinką teršia maždaug perpus mažiau nei įprastinės benzinu ar dyzelinu varomos transporto priemonės, tačiau atskirais atvejais jų pranašumas gali būti labai skirtingas. „Bloomberg New Energy Finance“ pastebi, kad, pavyzdžiui, Kinijoje, praeitais metais elektromobiliai aplinką teršė vos 15% mažiau nei įprastiniai automobiliai, nes šioje šalyje elektros energija gaunama smarkiai aplinką teršiančiose elektrinėse.
[sam_pro id=”0_4″ codes=”true”]
„Bloomberg New Energy Finance“ atstovas Colinas McKerracheris teigia, jog elektromobiliai yra naudingi net ir tose šalyse, kur elektros energija gaunama deginant akmens anglį, tačiau čia jų pranašumas mažesnis ir priklauso netgi nuo to, kada ir kur savininkas įkrauna elektromobilį. Elektromobilių poveikį aplinkos taršai be jau minėto „Bloomberg“ padalinio analizavo ir „Union of Concerned Scientists“ ir abi tyrimų bendrovės nustatė, jog elektromobiliai emisijas leidžia sumažinti maždaug 40-50% lyginant juos su benzininiais ir dyzeliniais modeliais.
Šie tyrimai yra svarbūs, nes leidžia įvertinti būsimą transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai. Elektromobilių pardavimai auga sparčiai: pirmąjį šių metų pusmetį jie padidėjo net 44%, ir „Bloomberg New Energy Finance“ prognozuoja, kad per šiuos metus pasaulyje gali būti parduota 647 tūkst. elektra varomų automobilių.
Elektromobilius į savo modelių gamas įtraukia vis daugiau gamintojų, o, pavyzdžiui, „Volkswagen“ planuoja kitą dešimtmetį pasiekti 3 mln. elektromobilių metines gamybos apimtis. Įprastinių ir elektrinių automobilių taršos santykis nuolat kinta, nes automobilių gamintojai kuria vis efektyvesnius vidaus degimo variklius, o elektros tiekėjai iškastinį kurą keičia atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Pavyzdžiui, Norvegija jau dabar didžiąją dalį elektros pasigamina naudodama hidroelektrines, Prancūzija taip pat nedaug teršia aplinką, nes 90% elektros gauna iš atominių elektrinių bei atsinaujinančių išteklių. Dėl to šiose šalyse įprastinių ir elektrinių automobilių taršos santykis vis mažės, nes automobilių gamintojai toliau mažins emisijas, o elektros tiekėjams šioje srityje yra nedaug erdvės gerinti rodiklius. Kinijoje įprastinių automobilių emisijos mažėja panašiu tempu kaip ir elektros tiekėjų tarša, tad elektromobilis čia irgi yra neblogas pasirinkimas.
Kinijoje, kaip ir Indijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, vis daugiau elektros energijos gaunama iš vėjo ir saulės elektrinių. Colinas McKerracheris mano, kad elektromobilių pranašumas vis augs, nes elektros tiekėjai emisijas mažins sparčiau nei automobilių gamintojai. Bene vienintelė anomalija yra Japonija, kur elektromobilių naudojimas taps vis mažiau naudingas, nes šioje šalyje vietoje žemės drebėjimo pažeistų atominių elektrinių statomos anglimi bei gamtinėmis dujomis varomos jėgainės.
„Union of Concerned Scientists“ tyrimų vadovas Donas Anairas pastebi, jog tose vietovėse, kur elektromobilio įkrovimui galima naudoti saulės energiją, elektromobiliai aplinką teršia net 11 kartų mažiau už įprastinius automobilius. Netgi įvertinus ir pačių automobilių bei saulės elektrinių naudojamų fotoelementų gamybos taršą. Vis dėlto pati švariausia energija, anot Dono Anairo, yra vėjo energija, nes turbinų gamyba yra mažiau kenksminga aplinkai.
šaltinis www.autotyrimai.lt