Autoįvykis: kuo rizikuojame automobilį taisydami „garaže“

AutoįvykisAutoįvykis – beveik neatsiejama vairavimo dalis. Draudimą turintys vairuotojai gali būti ramūs bent jau dėl finansinės pusės – žala bus kompensuota, kad į kelią galėtų grįžti su tvarkinga transporto priemone, tačiau ar vairuotojai išties tinkamai panaudoja iš draudimo gautus pinigus? O galbūt juos išleidžia visai kitoms reikmėms? Ar į gatves tikrai sugrįžta tvarkingi automobiliai? Remiantis „Gjensidige Baltic“ duomenimis, į įmonę per mėnesį kreipiasi beveik 1000 vairuotojų dėl sugadintų automobilių, iš jų: apie 60 proc. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir apie 40 proc. su KASKO draudimu.

Vidutinė išmoka siekia apie 750 eurų, tačiau tik apie 35–40 procentų draudimo išmokėtų pinigų patenka į oficialias automobilių remonto įmones. „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius aiškina, kodėl rizikinga automobilius remontuoti „garažuose“: „Atsakingo automobilio valdytojo požymis – siekis apsaugoti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius. Deja, negalime užtikrinti, kad visi Lietuvoje avarijose nukentėję automobiliai į kelius išrieda tvarkingi.

ratlankis

Dalis vairuotojų pasirenka kitus, ne draudikų siūlomus, neoficialiai dirbančius servisus, kuriuose atliekami darbai neatitinka visų saugumo standartų: juose naudojamos pigios, ne visada patikimos atsarginės detalės, o darbų kokybė neaiški. Išskirtiniais atvejais, kuomet atsiranda įtarimų dėl remonto kokybės draudiko rekomenduojame servise, draudikas gali patikrinti automobilį ir padėti išspręsti iškilusias problemas dėl remonto kokybės, tačiau jei remontas atliekamas neoficialiame servise pretenzijų reikšti negalės, o už papildomus remonto darbus klientas jau turės mokėti pats.“

Pasirinkęs automobilį tvarkyti nelicenzijuotoje įmonėje, riziką vairuotojas prisiima pats. Greičiausiai jam neišduos sąskaitos-faktūros, jis negaus jokių čekių, įrodančių, kad automobilį taisė būtent ten, o darbas buvo atliktas kokybiškai. Nenorint automobilio remontuoti draudikų pasiūlytame servise, svarbu skirti laiko kitos įmonės paieškai ir pasirinkti ją atsakingai – ar servise yra gamintojo rekomenduojamos priemonės bei reikalingi sistemos įrankiai. Kuo skiriasi oficialus servisas nuo „garažo“? Pasak Kaune esančios įmonės „Autobroliai“ direktoriaus Eimanto Jazoko, „garažo“ tipo dirbtuves nuo oficialaus automobilių remonto serviso skiria kokybė ir patikimumas. Jis išskiria kelis punktus, kurie galėtų padėti vairuotojams apsispręsti renkantis autoservisą:

  1. Pateikiama sąskaita-faktūra su garantija. Remontuojant automobilį jūsų svarbiausias dokumentas – sąskaita faktūra. Be jos garantija negalioja, nebent žodinė, jei, žinoma, tokia tikite. Įstatymas reikalauja suteikti pusės metų garantiją kėbulo remontui, o oficialių autoservisų suteikiama garantija bent dvigubai ilgesnė. Jei susiduriate su situacija, kuomet servisas nenori pateikti sąskaitos faktūros ar remonto sąmatos – verta įmone pasidomėti labiau.
  2. Neatitinkantis standartų dažymas. Žemesnio lygio autoservisuose praktiškai neįmanoma nudažyti automobilio laikantis Europos sąjungos aplinkosaugos direktyvos. Jos reikalavimu, dažymui turi būti naudojami ne skiedikliniai, kenkiantys aplinkai, o vandens pagrindo dažai. Būtent tokie dažai yra naudojami automobilių gamyklose, o jų kaina – kone dvigubai didesnė nei senosios kartos dažų. Tad norint juos naudoti reikia didesnių investicijų ir automobilių srauto servise, kadangi vandens pagrindo dažų galiojimo laikas yra daug trumpesnis. Negana to, pastaraisiais dažyti nepavyks, jei servise nėra įrengta brangi vandens pagrindo dažams tinkanti dažymo kamera. Abejotina, kad „garažo“ tipo dirbtuvės galėtų turėti tokias priemones ir brangius įrenginius.
  3. Mažiau kontrolės. Jei klientas nusprendė susirasti autoservisą pats – blogai atlikus darbą draudikai negalės pareikšti pretenzijų. Nuostoliai taip pat nebus atlyginti, kadangi nebuvo tinkamai užfiksuoti papildomi pažeidimai ar suderinta remonto sąmata. Be to, autoservisai, bendradarbiaujantys su draudimo įmonėmis, privalo pakeistas dalis saugoti sandėlyje 30 dienų. Jei draudikai ar klientas turi įtarimų – tuo laikotarpiu jie gali patikrinti, ar dalys tikrai buvo pakeistos. Tokia partnerystė paremta šimtaprocentiniu skaidrumu tarp serviso, draudimo įmonės ir kliento: klientui atiduodant pataisytą automobilį visada paaiškinama, kokios dalys buvo keistos ir kokie darbai įvykdyti, pateikiama remonto darbų sąmata ir sąskaita faktūra, kuri ir yra ilgalaikės garantijos pagrindinis dokumentas.