Lietuvos verslas atranda nišą Vokietijos automobilių pramonėje

automobilių pramonė
Automobilių gamybos pramonė

Inovatyvios Lietuvos įmonės ir startuoliai galėtų tapti stipriais partneriais Vokietijos automobilių pramonei tobulinant ateities transporto priemones, o šalies inžinerinė pramonė jau dabar atranda bendradarbiavimo galimybių su Vokietijos automobilių gamintojais, teigia Vokietijoje viešintis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Kartu su Lietuvos verslo delegacija ministras dalyvauja susitikimuose su Vokietijos pramonės įmonėmis, taip pat šios šalies verslininkams ir politikams pristato investicinę aplinką ir šalies gamybos bei inžinerinės pramonės potencialą. „Lietuva turi stiprią inžinerinę ir lazerių pramonę, pakankamai išvystytas ir informacinių technologijų sektorius.

Ateities mobilumo sprendimams reikės kompetencijų būtent šiose srityse, todėl šiandienos stiprybės suteikia šalies verslui perspektyvą ateityje tapti Vokietijos automobilių ir inžinerinės pramonės bendrovių partneriu. Lietuvos inžinerinė pramonė jau dabar gamina elektronikos, plastiko ir kitus gaminius, montuojamus į vokiškus automobilius, tačiau tiek Vokietijos, tiek Lietuvos verslas mato potencialą šį bendradarbiavimą plėsti“, – sako V. Sinkevičius.

Pasak V. Sinkevičiaus, dėl kvalifikuotų specialistų, aukštųjų mokyklų atvirumo bendradarbiauti ir palankios investicinės aplinkos Vokietijos automobilių pramonės bendrovėms Lietuva patraukli ir kaip investicijų šalis. Lietuvos specialistų ir investicinės aplinkos įvertinimą rodo tai, kad Lietuvoje besikuriantys automobilių komponentų gamintojai planuoja gaminti itin aukštos pridėtinės vertės elektronikos komponentus.

Praeiti metai pagal pritrauktų Vokietijos investicijų skaičių buvo geriausi per pastaruosius aštuonerius metus, juos vainikavo Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Continental“ sprendimas Kauno LEZ investuoti 95 mln. eurų ir 2019 m. atidaryti 1000 darbo vietų elektroninių automobilių komponentų gamyklą. Kita Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Hella“, patenkanti į 40 didžiausių automobilių komponentų gamintojų pasaulyje sąrašą, čia pat gamina automobilinę elektroniką ir jau gali pasidžiaugti pirmuoju klientams išsiųstu kroviniu ir suburta beveik septyniasdešimties darbuotojų komanda. Dar viena automobilinio transporto komponentus gaminanti Vokietijos bendrovė „AL-KO Vehicle Technology“ Kaune įkurdins tyrimų ir produktų vystymo centrą.

Lietuva šiemet pirmąkart pateko į pasaulinį gamybinės rizikos indeksą („Manufacturing Risk Index 2018“) ir patraukliausiųjų vietovių gamybinėms įmonėms steigti sąraše užėmė antrąją vietą. Tai vienintelė Europos šalis, patekusi į pirmąjį sąrašo penketuką. Palankią investicinę aplinką liudija ir itin išaugusios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje: lyginant 2010 m. ir 2017 metus, TUI projektų skaičių padidėjo nuo 11 iki 39, sukuriamų naujų darbo vietų skaičius išaugo nuo 1000 iki 5060 per metus. Nuo 2010 metų Vokietijos bendrovės įgyvendino 21 investicinį projektą Lietuvoje su 1500 darbo vietų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. I ketvirčio pabaigoje Vokietijos sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė apie 1,14 mlrd. Eur. Pagal šį rodiklį Vokietija yra trečia daugiausiai investavusi valstybė Lietuvoje – jos investicijos sudaro apie 7,51 proc. visų TUI Lietuvoje. 2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 465 Vokietijos investuotojai.