„Kurana“ pradeda antrosios kartos biodegalų gamyba Lietuvoje

kurana
Kurana gamykla

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio ir biodujų gamybos bendrovė „Kurana“ pirmoji įmonė Baltijos šalyse iš pradėjo gaminti antrosios kartos degalus. Iki šiol „Kurana“ iš grūdų gamino tik pirmosios kartos bioetanolį, įmaišomą į benziną. Pradėti antrosios kartos bioetanolio gamybą paskatino Lietuvos įsipareigojimas didinti atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje bei pareiga pasiūlyti dar mažiau taršius degalus. Per metus planuoja iš šalutinių gamybos produktų bendrovė planuoja pagaminti 1,2 tūkst. kub. metrų antros kartos bioetanolio, o ilgainiui gamybos pajėgumus didinti iki 5tūkst. kub. metrų.

„Įvertinant Lietuvos įsipareigojimus ES, ieškojome inovatyvių technologinių sprendimų antrosios kartos degalų gamybai. Džiaugiamės, kad sukūrę pažangią technologiją, Baltijos šalių rinkai galime pasiūlyti antros kartos bioetanolį, kuris pagal kokybinius parametrus nenusileis pirmosios kartos degalų kokybei“, – teigė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.

Dyglio aikštis

„Kurana“ į papildomą fermentacijos procesui reikalingą įrangą investavo 100 tūkst. eurų.

„Kurana“ į papildomą fermentacijos procesui reikalingą įrangą investavo 100 tūkst. eurų. Antrosios kartos bioetanoliui bus panaudoti šalutiniai gamybos produktai, turintys krakmolo liekanų. „Kuranos“ antrosios karto bioetanoliui suteiktas ISCC (International Sustainability and Carbon) sertifikatas, patvirtinantis, kad biodegalai yra gaminami laikantis tvarumo kriterijų.

Sertifikatas pripažįstamas visose ES šalyse. Iki 2020 metų, pagal Atsinaujinančių išteklių direktyvą, Lietuva transporto sektoriuje įsipareigojusi pasiekti bent 10% suvartojamos energijos iš atsinaujinančių išteklių. „Eurostat“ duomenimis, kol kas Lietuvos rodiklis siekia 3,6 proc. – beveik 2 kartus mažesnis nei bendras ES vidurkis (7,1 proc.).

Pasak „Kuranos“ vadovo J. Polujansko, šioje direktyvoje nurodyta, kad ne daugiau kaip 7 proc. suvartojamos energijos būtų gaminama iš pirmosios kartos degalų. Šiuo apribojimu siekiama, kad biodegalų gamybai būtų naudojama ne tik mažiau maistui tinkamų žaliavų, bet ir ribojamas palmių aliejaus naudojimas degaluose.

Daugiau nei pusė viso importuojamo į ES palmių aliejaus maišoma į biodyzeliną, o palmių aliejaus sektoriaus plėtra lemia didelio masto atogražų miškų iškirtimą. Taigi, likę 3 proc. šio tikslo turi būti pasiekti naudojant pažangiuosius antrosios kartos biodegalus.

Be to, Degalų kokybės direktyvoje degalų tiekėjams yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2020 metų rinkai pasiūlyti degalus, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energijos vienetui būtų bent 6 proc. mažesnis nei standartinis bazinis lygis. Pasak J. Polujansko, šio tikslo neįmanoma pasiekti vien tik iš maistui ir pašarams tinkamų degalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.