Alyvos aprobacija – apynasris ar būtinybė

alyvos aprobacija
Alyvos aprobacija būtina?

Alyvos aprobacija – apynasris ar būtinybė? Dar prieš gerą dešimtmetį alyvos parinkimas automobiliui nesukeldavo jokių papildomų rūpesčių. Tiesiog reikėjo žinoti, kokios klampos alyva tinka automobiliui, ir tai dažniausiai tik trys klampos variantai – 15W40 „populiarusis“, šiek tiek „pažangesniems“ 10W40 pusiau sintetika, na ir patiems „kiečiausiems“ 5W40 sintetika. Tarp gamintojų pasirinkimo taip pat nedaug tebuvo – Mobil, Shell, Fina, Total, Repsol, na ir dar kažkiek „turginių brendų“. Šiandien, norint parinkti tinkamą alyvą, reikalingos žinios automobilių gamintojų aprobacijose ir reikalavimuose. Tačiau realiame gyvenime koks nors „a lia“ Ipolito autoservisas nesuka sau galvos – turi dvi statines, viena sintetiką 5W40, kitą – pusiau sintetiką 10w40, ir parenka vieną iš turimų variantų mestelėje “protingą žvilgsnį” į lubas.

Tačiau esama ir kitos “medalio pusės” – tokio tipo “profai”, kurių deja labai daug, turėtų turėti mažiausiai dešimt alyvų rūšių, kad būtų įgalūs parinkti alyvą pagal gamintojo reikalavimus, o tai neapsimoka. Varikliui parinkus netinkamą alyvą, nieko neatsitiks “čia ir dabar”, o kad variklio resursas sutrumpės kokiais tai 10000km tai jau nebe “profų” galvos skausmas, problema atsiras gal po metų kitų, gal ir dar vėliau, taigi klientas pretenzijų tikrai nebereikš, o savo 50-100% antkainį, panaudojus pigesnę be būtinų gamintojų aprobacijų alyvą, galima pasiimti jau šiandien per daug nesivarginant, nes brangesniai specializuotai alyvai tokį antkainį jau sunkiau pritaikyti.

Dyglio aikštis

[sam_pro id="0_4" codes="true"]

Įgaunantis pagreitį automobilinių alyvų aprobavimas pagal automobilių gamintojų reikalavimus sukuria papildomas problemas nepriklausomiems serviso paslaugų tiekėjams. Nepriklausomi paslaugų tiekėjai, tenkindami gamintojų reikalavimus, turi papildomai investuoti plėsdami alyvų asortimentą ir perskaičiuoti kainas, tuo pačiu mažindami savo konkurencingumą prieš dilerių autocentrus. Galima spėti apie automobilių gamintojų pastangas tvirčiau pririšti naujų automobilių savininkus prie dilerinių servisų, tačiau sunku ignoruoti šiuolaikinių automobilių variklių konstrukcinius ypatumus, reikalaujančius specifinių savybių alyvų, pritaikytų konkretiems automobilių variklių modeliams.

Pavyzdžiui, BMW nuo 1999 metų 3–čios serjos (E46) modeliui nustatė 15000 km variklio alyvos keitimo intervalą vietoj 8–9 tukst.km., tuo pačiu pristatyta “BMW High Performance Synthetic Oil SAE 5W-30” alyva, kurios naudojimas šiam modeliui privalomas ir neginčytinas pagal gamintojo reglamentą. Kontroliuodamas alyvų gamintojų produktų kokybę, BMW koncernas eliminavo nekokybiškų alyvų naudojimą savo automobiliuose, ir galėjo sau leisti prailginti alyvos keitimo intervalą. Audi VW 1,8L turbininius variklius prieš gerą dešimtmetį kamavo perteklinis lako dangos, susidarančios variklio viduje, kiekis. Alyva tapdavo tirštesnė, išsiskirdavo gausesnės dervų nuosėdos, kurios sukeldavo mechanines variklio problemas. Gamintojas įvedė privalomą VW502.00 alyvos aprobaciją šio tipo varikliams ir problema išsisprendė, nors alyvos sudėtis liko ta pati. Tiesiog alyvų gamintojai turėjo gauti VW Audi aprobaciją konkrečiam produktui.

Privaloma alyvos aprobacija neišvengiamai įtakoja visos autopaslaugų ir automobilinių alyvų rinkos procesus

Taigi galima teigti, kad aprobuodami alyvas savo automobiliams, gamintojai užkerta kelią nekokybiškų ar neatitinkančių reikalavimų alyvų naudojimui ir priešlaikiniam variklių ir kitų agregatų susidėvėjimui. Dar vienas įdomus pavyzdys – dexos aprobacija General Motors automobiliams. Šio gamintojo reikalaujama aprobacija nusipelno dėmesio vien jau dėl to, kad GM gamina automobilius 34, o parduoda daugiau kaip 140–tyje šalių. GM automobiliuose naudojami dvidešimties tipų varikliai, taigi privaloma dexos aprobacija neišvengiamai įtakoja visos autopaslaugų ir automobilinių alyvų rinkos procesus.

Kai kurie GM alyvų testavimo metodai, naudojami suteikiant dexos specifikaciją, neprivalomi pagal galiojančius pramoninius standartus, taigi dexos reikalavimai yra aukštesni lyginant su standartiniais reikalavimai. GM teigia kad toks sprendimas priimtas siekiant apsaugoti GM klientus visame pasaulyje nuo nekokybiškų produktų. Siekiant sugriežtinti kontrolę alyvų gamintojams reikalaujama nurodyti netgi dexos licenzijos numerį. Valvoline apkaltino GM plėšikavimu ir siekiu apmokestinti kiekvieną litrą parduodamos dexos alyvos litrą, ir šiuo metu savo gaminio dexos specifikacijai neturi. Kaip teigia Valvoline, ValvolineDuraBlend 5W30 ir Valvoline SynPower 5W30 turi ILSAC GF-5 specifikacijas, kas pilnai atitinka dexos, o visa kita – tik GM siekis licenzijuotam lupikavimui.

Tačiau niekas negali paneigti kad kokybės kontrolės mechanizmas reikalingas.

Valvoline nėra vienintelė atsisakiusi dexos sertifikavimo, taip pat pasielgė Royal Purple, Amsoil ir dar keletas alyvų gamintojų. Tačiau niekas negali paneigti kad kokybės kontrolės mechanizmas reikalingas. Šiuo metu susigaudyti tūkstančiuose alyvos pavadinimų nebesugeba net šios srities specialistai. Ko gero kasdien pasaulyje atsiranda keletas naujų alyvų pavadinimų. Verta priminti, kad kai kurie gamintojai ant savo gaminių etikečių rašo ne „aprobuota“ bet „atitinka aprobaciją“, tai reiškia kad alyvos gamintojas oficialios aprobacijos neturi, tačiau gaminys atitinka aprobacijos reikalavimus. Dažniausiai taip elgiamasi taupymo sumetimais. Tačiau jei vardas žinomas, tokia informacija pasitikėti galima, rimti gamintojai savo reputacija nerizikuoja.

komentarai

  1. Po to kai tepalo siurblio pavara nusisuko perku tik vw originalioj pakuotej, brangu bet ne tiek kad rizikuot kokiais mobilais ar pan

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.